- urzinti
- ùrzinti (-yti), -ina, -ino 1. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ žr. urzdinti 1: Liuobėjo šunį uždaryti, idant urzinamas nu žavėtinyko nepabaidytum kokios dūšelės S.Dauk. 2. intr. bartis, pyktis: Ùrzina ùrzina, nesurokuo[ja] numūse Jdr. 3. tr. kulti javus su mašina: Jau kaimynas pradėjo ùrzyt Erž. 4. tr. purtyti, budinti, žadinti: Aš jį urzinu, kad keltum, o jis urga J. Pradeda boba urzyti girtą iš miego rš. 5. refl. NdŽ žr. urzdinti 4 (refl.): Urzinas kiaulės kiny, t. y. žvigos, kad nesutelpa J. \ urzinti; įurzinti; paurzinti; priurzinti; susiurzinti
Dictionary of the Lithuanian Language.